Perteklinis vartojimas: kodėl perkame daugiau, nei reikia

Užtenka atidaryti stalčių, pažvelgti į sandėliuką ar peržiūrėti spintą. Ten dažnai guli daiktai, kuriuos pirkdami tikrai planavome naudoti: virtuvės prietaisas, įjungtas vos porą kartų, drabužis su etikete, senas telefonas, vis dar puikiai veikiantis po to, kai įsigijome naują.

Visa tai pasiliekame su mintimi: „Gal dar prireiks.“ Kartais prireikia. Tačiau dalis daiktų taip ir lieka laukti.

Kodėl perkame daugiau, nei mums reikia?

Pirkti lengva. Akcija, nemokamas pristatymas, graži reklama — ir jau randame priežastį, kodėl šio daikto reikia būtent dabar. Daug sunkiau prieš perkant sustoti ir paklausti savęs: ar aš jį naudosiu? Ar jau neturiu kažko panašaus? Kur jį dėsiu?

Perteklinis vartojimas prasideda ne tik parduotuvėje. Jis matomas ir namuose, kai turime daugiau, nei galime panaudoti, bet vis tiek ieškome dar.

Kiek iš tikrųjų suvartojame

Pasaulis vartoja labai netolygiai. Tai, kas mums atrodo įprasta, didelei daliai žmonių būtų prabanga:

6 kartus daugiau medžiagų. Turtingų šalių gyventojas per metus sunaudoja maždaug šešis kartus daugiau žaliavų nei skurdžios šalies gyventojas, o jo vartojimo poveikis klimatui yra apie dešimt kartų didesnis. Skurdžiose šalyse šis rodiklis nuo 1995 metų beveik nepasikeitė. (JT aplinkos programa, Global Resources Outlook 2024)
10 % žmonių — beveik pusė taršos. Turtingiausi 10 % pasaulio gyventojų sukelia apie 48 % visų šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimų, o skurdžiausia pusė žmonijos — tik 8 %. Turtingiausias 1 % išmeta daugiau nei skurdžiausios dvi trečiosios. (Oxfam, Climate Equality, 2023)
7 kartus daugiau elektronikos atliekų. Europoje vienas žmogus per metus išmeta vidutiniškai 17,6 kg elektronikos, Afrikoje — 2,5 kg. Visame pasaulyje 2022 m. susidarė 62 mln. tonų elektronikos atliekų, o tinkamai surinkta ir perdirbta mažiau nei ketvirtadalis — 22,3 %. (Global E-waste Monitor 2024)
19 kg tekstilės per metus. Tiek drabužių, avalynės ir namų tekstilės vidutiniškai įsigijo vienas ES gyventojas 2022 m. — daugiau nei bet kada anksčiau. 2019 m. buvo 17 kg. (Europos aplinkos agentūra)

Lietuva šiame paveiksle yra turtingųjų pusėje. Tai nereiškia, kad turime jaustis kalti dėl kiekvieno pirkinio. Bet tai reiškia, kad daiktų, kuriuos galima perduoti kitam, turime daugiau, nei manome.

O jeigu pradėtume nuo to, ką jau turime?

Mums nebereikalinga kėdė kitam gali tapti pirmu baldu naujuose namuose. Vaiko išaugtas dviratis — kito vaiko laukiamiausia dovana. Po remonto likusios medžiagos gali praversti žmogui, kuriam kaip tik trūksta kelių plytelių ar lentų.

Tas pats daiktas vienuose namuose užima vietą, o kituose gali būti naudojamas kasdien. Kiekvienas antrą kartą panaudotas daiktas — tai vienu nauju daiktu mažiau, kurio nereikia pagaminti, atvežti ir galiausiai išmesti.

Čia ir atsiranda „Findings“ idėja. findings.lt žemėlapyje galima nemokamai skelbti parduodamus ar atiduodamus daiktus ir pamatyti, ką siūlo žmonės netoliese. Galbūt to, ko ieškai, nebereikia žmogui už kelių gatvių?

Platformoje galima skelbti ir paslaugas. Juk kartais, prieš perkant naują daiktą, verta paieškoti žmogaus, kuris padėtų sutaisyti turimą ar jį atnaujinti.

Nuo ko pradėti

Sąmoningiau vartoti nereiškia nieko nebepirkti ar atsisakyti patogumo. Galima pradėti nuo trijų paprastų sprendimų:

Prieš įsigyjant — pagalvoti, ar tikrai naudosi ir ar neturi kažko panašaus.
Prieš išmetant — pasiūlyti kitam.
Prieš paliekant dar metams sandėliuke — paklausti savęs, ar tikrai jo reikia.

Šį savaitgalį nebūtina sutvarkyti visų namų. Užtenka vieno stalčiaus ir vieno daikto, kurį galėtum paleisti.

Įkelk jį į findings.lt — galbūt kažkas netoliese kaip tik tokio ieško. Skelbimas nieko nekainuoja.

Naudinga žinoti