„Pirkau už 200, todėl už 50 neatiduosiu“: kaip įkainoti naudotą daiktą

Treniruoklis kambario kampe stovi jau antrus metus. Veikia puikiai, naudotas nedaug. Dabar dažniausiai ant jo kabo marškiniai.

Pagaliau nusprendi parduoti. Nuvalai, nufotografuoji, įkeli skelbimą. Mokėjai 200 eurų, todėl prašai 150.

Praeina savaitė. Dar viena. Kažkas pasiūlo 50.

„Už tiek geriau pasiliksiu.“

Ir pasilieki. Tik sportuoti kažkodėl nepradedi.

Pažįstama? Vietoj treniruoklio gali būti fotoaparatas, fotelis, virtuvės kombainas ar vos kelis kartus naudotas grąžtas. Daiktai skirtingi, mintis ta pati: gaila parduoti pigiai, nes kadaise kainavo daug.

Kodėl savo daiktą vertiname brangiau

Mes prisimename, kiek sumokėjome. Pirkėjas žiūri, ką už savo pinigus gali gauti šiandien.

Mums tas daiktas vis dar susijęs su rinkimusi, taupymu ir planais, kaip jį naudosime. Pirkėjas lygina būklę, kainą ir kitus pasiūlymus. Jis neperka mūsų prisiminimų apie pirkimo dieną.

Psichologai tai tyrinėja jau kelis dešimtmečius, ir šis jausmas turi net du pavadinimus:

Nuosavybės efektas. Daiktas atrodo vertesnis vien todėl, kad jis mūsų. Klasikiniame eksperimente studentams išdalijo puodelius ir leido juos parduoti. Puodelių savininkai už juos prašė vidutiniškai daugiau nei dvigubai, nei jų neturintys buvo pasiruošę mokėti, nors puodeliai buvo visiškai vienodi. (Kahneman, Knetsch, Thaler, 1990)
Nuskendusių kaštų spąstai. Kuo daugiau kažkam išleidome, tuo sunkiau jį paleisti, net kai tie pinigai jau seniai išleisti ir jų nesusigrąžinsime, kad ir ką darytume. (Arkes, Blumer, 1985)

Tai nėra silpnumas ar godumas. Taip veikia beveik visi. Bet kai žinai, kad šis jausmas egzistuoja, lengviau atskirti, kur kalba daikto vertė, o kur tik gailestis.

Kiek iš tikrųjų vertas tavo daiktas

Žinoma, neprivalai sutikti su pirmu pasiūlymu. Maža pasiūlyta suma dar nereiškia, kad daiktas tik tiek ir vertas. Bet ir sumokėta kaina nėra atskaitos taškas. Atskaitos taškas yra tai, ką pirkėjas gali gauti kitur. Prieš nustatydamas kainą, pasidomėk trimis dalykais:

Kiek tas pats daiktas naujas kainuoja šiandien. Ne tada, kai pirkai, o dabar, su visomis akcijomis. Elektronika ir sporto inventorius per porą metų dažnai atpinga, o naujesnis modelis kartais kainuoja mažiau, nei mokėjai tu.
Kiek prašo kiti už panašius naudotus. Peržiūrėk kelis skelbimus. Svarbu ne didžiausia prašoma kaina, o kokios kainos daiktai iš tikrųjų dingsta per savaitę ar dvi. Ilgai kabantys skelbimai rodo, kiek nemoka.
Kokia tikroji būklė. Įbrėžimai, trūkstamos dalys, nėra dėžės ar instrukcijos, baterija laiko trumpiau: pirkėjas visa tai pastebės ir įvertins.

Grubi orientacija: įprastas buitinis daiktas geros būklės dažnai parduodamas už trečdalį ar pusę naujo kainos. Daiktai, kurie greitai sensta (telefonai, kompiuteriai), atpinga sparčiau. Kokybiški įrankiai, masyvūs baldai ar žinomų gamintojų dviračiai vertę išlaiko geriau.

Kai skelbimas kabo, o niekas nerašo

Kartais problema ne kaina, o pats skelbimas. Prieš ją mažindamas, patikrink:

Nuotraukos. Dienos šviesa, švarus fonas, keli kampai, artimas planas, jei yra defektų. Viena tamsi nuotrauka sandėliuke atbaido daugiau pirkėjų nei per didelė kaina.
Pavadinimas. Tikslus modelis ir tipas, pvz., „Bėgimo takelis Kettler, sulankstomas“, o ne „Treniruoklis“. Tuo žodžiu žmogus ir ieško.
Aprašymas. Matmenys, kiek naudotas, kodėl parduodi, kas pridedama, ar reikia išsivežti pačiam. Atsakyk į klausimus, kuriuos pirkėjas kitaip turėtų užduoti žinute.
Vieta. Dideliam daiktui atstumas lemia daugiau nei kaina. Pirkėjas iš gretimos gatvės atvažiuos už 60, o iš kito miesto nevažiuos ir už 40.

Jei po tokių pataisymų dvi tris savaites vis tiek tylu, kaina greičiausiai per didelė. Mažink ją tokiu žingsniu, kurį pirkėjas pastebėtų, pvz., 15–20 %, o ne 2 eurais.

Ko iš tikrųjų lauki?

Jei mėnesiai eina, o daiktas vis dar nenaudojamas, verta savęs paklausti: ko aš laukiu? Pirkėjo, kuris pasiūlys priimtiną kainą, ar dienos, kai pats pradėsiu juo naudotis?

Kol daiktas stovi kampe, išleisti pinigai negrįžta.

O laukimas kainuoja. Daiktas toliau sensta, išeina naujesni modeliai, ir po metų už tą patį treniruoklį gali pasiūlyti ne 50, o 30. Jis užima vietą, kurią galėtum naudoti kitaip. Parduodamas pigiau, nei tikėjaisi, bent dalį pinigų susigrąžini. Atlaisvini vietos. O daiktą įsigyja žmogus, kuris galbūt naudos jį kasdien.

Tai nereiškia, kad viską reikia skubėti išparduoti. Nusistatyk dvi ribas iš anksto, kol dar nesi gavęs pasiūlymo:

Mažiausią kainą, už kurią parduotum be gailesčio.
Terminą, pvz., mėnesį. Jei iki tol nepavyks, nuleisi kainą arba daiktą atiduosi.

Kai sprendimas priimtas iš anksto, nebereikia kaskart iš naujo derėtis su savimi.

Paprastas klausimas, kuris padeda

„Jei šito daikto dabar neturėčiau, ar pats mokėčiau už jį tiek, kiek prašau?“

Jei atsakymas „taip“, kaina greičiausiai sąžininga, ir verta palaukti. Jei „ne“, tikriausiai žinai, kodėl niekas neperka.

Antras klausimas: ar tikrai jį naudosi? Jei ne, daikto vertė tau jau yra nulis, nesvarbu, kiek jis kainavo. Bet kokia gauta suma yra pliusas.

Kai geriau atiduoti

Kartais smulkus pardavimas nevertas laiko. Jei daiktas pigus, didelis ir sunkiai pervežamas, ar tiesiog nori, kad jis greitai dingtų, atiduok jį nemokamai. Taip dažnai išeina greičiau ir paprasčiau nei derybos dėl 10 eurų. O žmogus, kuriam jo trūko, apsidžiaugs labiau nei bet kuris pirkėjas.

Kur įkelti

findings.lt galima nemokamai paskelbti parduodamus ar atiduodamus daiktus. Jie matomi žemėlapyje, todėl netoliese gyvenantis žmogus gali atrasti tai, kas pas tave jau seniai laukia savo eilės būti panaudota, ir atvažiuoti nebūtinai iš kito miesto galo. Kainą gali pakeisti bet kada, o jei nusprendi atiduoti, užtenka pasirinkti „Atiduodu“.

Gal treniruoklis kituose namuose pagaliau taps treniruokliu. O marškiniams užteks pakabos. 🙂

Naudinga žinoti